Rezultatai

Prieš šventes Jums jau buvome užsiminę, kad lankėmės Trakų raj. vaikų globos namuose, bet nepasidalinome įspūdžiais:) O jų buvo begalė ir labai šiltų (nors už lango buvo brrr… minus 17) todėl norime juos trumpai papasakoti. Dar kartą ačiū visiems mūsų draugams ir bičiuliams iš „Advanced Advice“, kurie vyko kartu. O dar didesnis ačiū vaikams, kurie mus taip šiltai priėmė.

To šalto gruodžio sekmadienio idėja buvo motyvuoti vaikus siekti savo tikslų lyginat Indijos ir Lietuvos vaikų galimybes. Nenorėjome būti mokytojais ar pamokslautojais, paprasčiausiai norėjome papasakoti apie tai, kas vaikams gali atrodyti įdomu, turėjome paruošę keletą konkursų su egzotiškais prizais.

Vaikų namuose vaikams surengėme kelioninę prezentaciją apie Indiją, Indijos vaikus, gyvenančius lušnynuose, gatvėse. Stengėmės parodyti, kad vaikų namų auklėtiniai turi visas galimybes siekti savo svajonių ir tikslų, nes gimė ir užaugo čia, Lietuvoje – daugelis vaikų Indijoje to neturi.

Aišku, nežinome, kiek mums tai pavyko, bet buvo labai gera matyti jų nustebusius veidus, kai pasakojome, kad žmonės Indijoje kartais keliauja ant autobusų stogų, gatvėse vaikšto karvės. Kartais jie žiūrėdami mūsų kelionines nuotraukas iš nuostabos ištardavo “Whaaaauuuu” - reiškia pavyko juos nustebinti:)

O mes buvome nustebinti jų gerų geografinių žinių, o ypač – šilto priėmimo. Nes nei vienas iš mūsų tikrai nežinojome ko tikėtis atvykus.

Vaikams padovanojome fotoparodą su Indijos vaikais. Su jais sutarėme, kad jie šiems vaikams nupieš po piešinį, parašys po laišką, o mes voyage-voyage kelionės metu nuvešime visą tai į Indiją, Indijos vaikams. Kaip sakant, prisidėsime prie tautų draugystės:) O gal netgi surasime jiems pen friend’ų Indijoje:)

Kas gi tie voyage-voyage kelionių gidai? Check before you go. Nuo šiol Jums trumpai pristatinėsime savo kelionių vadovus ir gidus Azijoje, kurie pasistengs, kad šalį pamatytumėte vietinių akimis.

Jis – Azizas.

Jam daugiau nei 70 metų. Turi 8 vaikus.

Gidu Indijoje Azizas jau dirba 45 metus.

Azizas – labai religinga asmenybė. Su žmona pernai buvo Mekoje ir ten meldėsi 47 dienas. Mus nustebino, kai vieną penktadienį sightseeing’o metu atsiprašė visos grupelės ir nuėjo pusvalandį pasimelsti į mečetę.

Azizas per porą dienų mums parodė mirusį Fathepur Sikri miestą ir vieną iš pasaulio stebuklų – Taj Mahal‘ą Agroje.

Mėgstamiausia Azizo frazė – įsakmioji „Now, listen Sir/Madam“ ir skvarbus jo akių žvilgsnis prieš pradedant pasakojimą – taip jis stengiasi sukaupti visų dėmesį.

Azizas ne tik mėgsta dalintis savo istorinėmis žiniomis, bet ir jaučiasi geru fotografu.

Dalindamasis savo patirtimi, Azizas neapkrauna bereikalinga informacija, bet keliskart išsskiria pagrindinius faktus.

Azizas buvo labai patenkintas gavęs iš voyage-voyage keliautojų gruplės 500 Rupijų (apie 25 Lt) arbatpinigių.

Verdiktas. Vienareikšmiškai – savo darbo Profas.

Ilgas valandas keliaujant indiškais traukiniais ar autobusais, laiką dažniausiai trumpiname skaitydami indišką spaudą („The Times of India”) kuri yra gan informatyvi, profesionali ir analitinė („Hindustantimes”). Viena iš įdomiausių laikraščių dalių, kuri beveik visada sulaukia mūsų, keliautojų dėmesio ir iššaukia nemažą diskusiją bei tuo pačiu sukelia šypseną - pažinčių skelbimai spaudoje. Ok, skaitom visi:
„If your son is handsome, tall, highly educated having at least one Degree from IVY League or other TOP University and is from a respected, educated family setled in India, then our daughter, 27, very beautiful, holding degree from Wharton School of Business, with values and sanskars, from a respected, educated, industrialist family from south Delhi could be the ideal match for your worthy son”.
arba:
„High status Punjabi Family settled in Delhi seeks a boy for their daughter born on May’82 from Premier Institute, with the annual income of 6 figures (va čia tai bent pastebėjimas:))). Girl is smart, slim, fair, cultured and imbibes family values“.

Šių skelbimų spaudoje – begalės ir jie visi klasifikuoti pagal daugybę kategorijų. Visų pirma, tai religinės kategorijos. Musulmonų religijos jaunikio tėvai (TAIP, dažniausiai tėvai renka antrąją pusę) visada ieškos musulmonės merginos. Hindų religijos žmonės ves, ištekės, susipažins tik su išpažįstančiais hindų religiją. Dar viena šių skelbimų klasifikavimo kategorija – klasifikavimas pagal kastą. Tarkime, Brahmano kastos (pati aukščiausia kasta Indijoje) atsovai ieško antrosios pusės būtent iš šios kastos atstovų, tačiau jau daug kur galima pastebėti ir prierašus : „Caste no bar“, t.y. kasta - ne kliūtis. Atskirai klasifikuojami ir „Second Marriage“ skelbimai:)
Ypač daugelyje skelbimų yra pabrėžiamas išsilavinimas, užimamos pareigos, netgi atlyginimas ir santaupos, kai kur pabrėžiama, kad jis/ji būtinai turi būti vegetaras.
O dėl ko visas tas atvirumas, įvairūs kriterijai? Ogi dėl Happy End’ingo, - vestuvių kuriuose dalyvauja šimtai, kartais net ir tūkstančiai žmonių. Dalyvavome, papasakosime ir apie jas.

Keliaujant po Indijos miestus, miestelius ir kaimus negalime Jums neatsiųsti foto pavyzdžių ir neparašyti post’o apie tai, kas mus ypač džiugina kelionės metu - tai žalioji, eko Indija, kovojanti su tokiais dalykais kaip plastikiniai maišeliai, galingos elektros lemputės, švinu perpildytas benzinas ir kitoks šlamštas.

Kadangi patys visada stengiamės keliauti „žaliai“ t.y. be plastikinių maišelių, purškiamų dezodorantų, tai visų pirma didžiausius sveikinimus norėtumėme perduoti Delio miesto valdžiai, kuri pirmoji Indijoje uždraudė plastikinius maišelius.

Tai aišku nereiškia, kad Indijos sostinėje nepamatysi žmonių, vaikštančių su plastikiniais maišeliais, bet bent jau prekybininkams yra uždrausta juos pardavinėti. Jau kažkada Jums minėjome, kad mums įstrigo užrašas - „Plastic ir drastic“. „Plastic bags are killing our cows. Avoid it“. Šį kartą viename Indijos kaimelyje suradome Jums „donation box’ą“ su taip pat labai mielu pavadinimu.

Puikiai žinome, kad indai labai mėgsta „piknikus“, kartais tiesiog gatvėje. Ne paslaptis, kad šiukšlės ne visada keliauja į šiukšlių dėžę. Todėl prie kai kurių lankomų objektų, Indijos valdžia sako „NE“ piknikams:)

Na ir pabaigai, vienas linksmesnių, šypseną sukeliantis „eco-friendly“ užrašas, kurį nufotografavome Delio miesto metro:
No spitting - „Nesispjaudyti“. Bauda – 200 rupijų, t.y apie 10 litų:)

Turite įdomių eko skelbimų iš Azijos? Mes norėtume juos pamatyti: labas@voyage-voyage.lt .

Prieš kelias dienas kartu su maža grupele voyage-voyage keliautojų grįžome iš 2 savaičių kelionės po Indiją. Už kelių dienų į kelionę po Indiją vežame dar vieną keliautojų grupę – taigi, įspūdžių, kaip visada, turime labai daug, o labiausiai įstrigusius pažadame suguldyti čia, mūsų blog’e.

Blog’e su Jumis mažai diskutavome gyvūnų išnaudojimo tema, ir kaip matome iš antraščių spaudoje, ši tema pastarosiomis dienomis labai aktuali ir Lietuvoje. Ši tema mums praeitą savaitę pasirodė aktuali ir Indijoje.

Keliaujant po Indiją, viena iš mūsų stotelių dienai ar dviems būna Jaipur miestas, dar kitaip vadinamas Pink City, kuris dar britų imperijos laikais buvo nudažytas rožine spalva. Taip, fantastinis grožis.

Vienas iš lankomiausių objektų šio miesto apylinkėse yra Amber Fort’as, į kurį visiems atvykusiems į gan statų 2 km kalną yra siūloma įkopti drambliais. Dramblių šiam atvykėlių „džiaugsmui“ yra apie 100, kiekvienas dramblys gali į Amber Fort’o kalną įkopti ne daugiau kaip 4 kartų per dieną nešdamas po 2 žmones (taip Jaipur miesto valdžia kovoja su šių gyvūnų išnaudojimu. Teko būti šiame mieste pernai, užpernai – gyvūnai dirbdavo „non-stop“).

Vieno iš gidų paprašėme papasakoti apie čia dirbančio gyvūno dienos rutiną: dramblys į savo „darbo vietą“ kiekvieną ankstų rytą atkeliauja apie 10-15 km atstumą. Tada per gerą pusdienį įkopia keturis kartus pirmyn-atgal į Amber Forto kalną nešdamas po 2 žmones ir savo šeimininką, kuris smailia aštria lazda baksnoja jam į galvą vietomis paspartindamas, vietomis sulėtindamas gyvūno žingsnį. Pasibaigus darbo dienai, gyvūnas grįžta tuos pačius 10-15 km namo, yra pamaitinamas ir didelė tikimybė – išnuomojamas „vakarinei programai“ - vestuvėms, ar privačiam pajodinėjimui. Po tokio darbo drambliai į „pensiją“ nurašomi gan greitai – padidėjęs šių gyvūnų jautrumas ir agresyvumas yra pagrindinės priežastys nebeleidžiančios dirbti šio darbo.

Amber Fort'o kalnas, į kurį kopia drambliai

Mes, voyage-voyage, su mumis keliaujantiems šį pajodinėjimą drambliais visada įskaičiuodavome į kelionės kainą. Bet kiekvieną kartą vėl ir vėl išgirdus, pamačius, pajautus tą atmosferą prie Amber Fort’o – suvirpa širdis ir susimąstome dar kartą – nors šis pasijodinėjimas drambliais kelioniniuose giduose yra minimas kaip „must-see“ ar „must-do“ pramoga, mes nuo šiol visada Jūsų, keliaujančių su mumis paklausime prieš kelionę – ar TIKRAI norite kopti drambliais, ar šį atstumą įveiksime džipais ar pėsčiomis?

Nes mums atrodo, kad suglamžytas doleris, ar turisto saldainis, įkištas gyvūnui į straublį po kelionės gali būti dar didesnis skatinimas gyvūno išnaudojimui. O kaip atrodo Jums?