Rezultatai

Štai kaip Kambodžą pristato kelioninis draugas - Lonely Planet gidas: „Cambodia: a country with a history both inspiring and depressing, an intoxicating place where the future is waiting to be shaped“ – vyrukai ir merginos iš šio kelionių gido visiškai teisūs. Kambodžoje teko lankytis šių metų pavasarį, drąsiai sakome, kad tai viena įspūdingiausių Azijos šalių, kurioje teko būti.

Įdomių faktų? Raštingumas Kambodžoje – 73,6 %, gyvenimo trukmė – 58 metai. Gyventojų - apie 14 milijonų, profesionalių psichiatrų skaičius Kambodžoje – 20. Taip, dvidešimt. Nuliukų nepraleidome.

Remdamiesi savo patirtimi, keliaujantiems į Kambodžą išskyrėme kelis pagrindinius dalykus:

Vizos.
Viza vykstant į Kambodžą yra reikalinga. Ją galima pasidaryti kertant Tailando-Kambodžos sieną, bet tai daugiau primena rip-off’ą pasienyje – 20 USD – porą valandų muitinės eilėje, daugybė popierinių formų ir antspaudas jau pase:)

Vietinis transportas ir lankytinos vietos.
Į Kambodžą vykome vietiniu autobusu, iš Bangkoko tiesiai į Siam Reap miestą, kuriame stovi visas Angkor Wat šventyklų kompleksas, taip pat įspūdingas naktinis turgus. Skirkite ten 2-3 dienas, ši vieta lankant Kambodžą turėtų būti highlight’as. Iš Siam Reap su speedboat (kažkas panašaus kaip Lietuvoje būdavo laivas „Raketa“ iš Kauno į Nidą) perplaukėme beveik visą Kambodžą ir vykome į sostinę Phnom Penh. Šią atkarpą galite sukarti ir autobusu, bet rekomenduojam laivą – įspūdingi vaizdai plaukiant pro žvejų kaimelius ir tikroji Kambodža - skurdi ir kartais suvirpinanti širdį.
Sostinė Phnom Penh - išraiškinga, bet Siam Reap paliko didesnį įspūdį. Jeigu domitės istorija, būdami Phnom Penh būtinai apsilankykite Killing Fields, Raudonųjų Khmerų aukų žudymo laukuose – sukrečiantis vaizdai.
Priklausomai nuo to, kiek Kambodžoje turėsite laiko, aplankykite Siam Reap ir Phnom Penh, o jeigu norite daryti mixed - kultūrinį ir chill trip’ą, dar siūlome aplankyti Sihanoukville - Kambodžos vakaruose – super paplūdimiai ir nightlife. Bet priklausomai nuo to, kur vyksite iš Kambodžos - į Tailandą, Vietnamą, ar Laosą, Kambodžos maršrutą logistiškai būtų protinga susidėlioti atsižvelgiant būtent į tai.

Žmonės.
Jeigu kas paklaustų, kas labiausiai įstrigo Kambodžoje, turbūt atsakytume, kad žmonės. Nuoširdūs, šilti, paslaugūs. Turistinėse vietose šiek tiek įkyrūs, mažuose kaimeliuose - naivūs, bet visada besišypsantys. Žinant sukrečiančią šios šalies istoriją, tai labai stebino. Nemažai žmonių nuo minų netekę rankų ir kojų, daug kur gatvėje galima pamatyti juos grojančius, dainuojančius, su užrašu “Mine victim”.

Maistas.
Jeigu patinka azijietiška virtuvė - Cambodia is the place to be. Gan aštru, daug prieskonių, bet jų virtuvė (mūsų nuomone) nusileidžia Thai patiekalų įvairovei. Tailandiečiai gal daugiau improvizuoja.

Pinigai.
Pigu. Kambodžos (atsargiai! - labai šiurkštus) keturių rankų Khmerų masažas - 10-15 USD, pietūs restorane - 10 USD, gatvės užeigoje - 3-4 USD, tuk-tuk’as mieste iš A į B - apie 3 USD. Siam Reap kainos šiek tiek aukštesnes nei kitur, nes dauguma vietinių verčiasi iš turistų srauto.

Pavojai.
Kaip ir visur Azijoje - smulkios vagystės. Faktas, kad laukuose sproginėja minos, apsilankius Kambodžoje daugiau panašus į mitą. Antimaliariniai vaistai - pasikonsultuokite su profesionaliu gydytoju.

Jau trečia savaitė keliaujame po Indiją. Kadangi kelionės maršrutas išsišakojęs po visą šalį, tenka keliauti vietiniu transportu, kuris labai skiriasi nuo europietiško. Jau spėjau susidraugauti su Indijos keliais ir takeliais, bet tik atvykus į šalį man jie sukėlė didelę nuostabą. Tiesa, ir dabar dar kartais patiriu adrenalino akimirkų.
Populiariausia Indijoje transporto priemonė - traukiniai. Jais kiekvieną dieną keliauja 14 milijonų žmonių. Tai neįtikėtino dydžio kultūrinė mozaika ant bėgių. Kiekvienas traukinys turi kelias pagrindines klases, kurios skiriasi savo patogumais ir kaina. Neįprasta vakariečio akiai - pati žemiausia klasė. Ji išsiskiria tuo, kad vagonuose langai be stiklų, vietoje sėdynių - geležiniai suolai ir didelė sumaištis. Jei suplanuota kelionė šia klase, norint įlipti į traukinį reikia įšokti į įį dar važiuojantį, kitaip vargu ar rasite laisvą vietą. Vietiniai gyventojai norėdami patekti į vagono vidų kartais bando lipti ne tik per duris, bet ir per langus. Jei nelieka sėdimų vietų, žmonės stovi arba tiesiog guli ant žemės. Šia klase keliauja vargingiausi šalies gyventojai arba tie, kurie nori patirti ekstremalių pojūčių…
Kituose traukinio vagonuose, kaip įprasta, yra kupė, kur tvarkingai sėdi žmonės. Bet triukšmas Indijoje yra neatskiriama kelionės traukiniu dalis, nesvarbu kur besedėtum. Tuo pačiu metu vienoje aplinkoje vieni indai valgo, kiti miega, dar kiti dainuoja, pasakoja istorijas, klausosi muzikos, skaito, netgi šoka.
Indijos traukinys - tai lyg didelis judantis turgus. Traukinyje galima įsigyti įvairiausių prekių, ne tik maisto, bet ir knygų ar batų tepalo. Traukiniui sustojus stotelėje, pardavėjai aplimpa langus kaip bitės avilį, kiekvienas stengiasi šaukti kuo garsiau kokią prekę jis parduoda. Neįtikėtina, kaip didžiausios bananų kekės keleiviams parduodamos per mažytį traukinio langelį. Ant galvų susidėję padėklus su maistu, žingsniuoja pardavėjai neprarasdami pusiausvyros. Indijos traukinyje niekada nejausi alkio.
Tačiau ten kur didelė sumaištis, daug ir vagysčių. Patys indai perspėja, kad traukinyje verta pasisaugoti ilgapirščių. Stotyje, belaukiant traukinio, galima sutikti spynų pardavėjų. Jie siūlo įsigyti ilgas geležines grandines su spynomis. Tik įsėdus į traukinį asmeninius daiktus įprasta rakinti prie sėdimos vietos turėklų arba net savo kūno. Mat, ilgose kelionėse keleiviai miega daug ramiau, kai asmeniniai daiktai saugiai prirakinti.