Rezultatai

Delio mados savaitė. Ji nėra tokia monstriškai baisi, kaip galėtų pasirodyti pažiūrėjus Bolivudinių filmų, raudonų jų kilimų ir pan. Aišku, čia nėra Alexanderio McQueeno pasekėjų, nei Garetho Pugho linijų bei formų, bet vis tiek DMS nustebinti tikrai gali. Ypač James Ferreira. Dar nustebins, kad rudens – žiemos kolekcijos susideda iš miniakų ir trumpų rankovių. O dar keisčiau vieną po kitos matyti manekenes su sariais, kuo gudriau modifkuotais ar išpuoštais. Pompastic.

Turgūs. Gyvenimas turguje prasideda nuo chai masala arbatos puodelio anksti ryte. Prekeiviai viską atsitempia ant savo pečių, kartais – keistomis transporto priemonėmis. Chandi Chowk – vienas įspūdingiausių turgų Azijoje ir jį būtina aplankyti. Dydžiu jis prilygsta miestui ir yra dažnai filmuojamas Bolivudo filmuose. Ten ir rasi geriausių lauktuvių: dantų pastos miltelių, prieskonių, liežuvio valiklio (Indijoje labai populiarus prietaisas) ir t.t. Beje, privalomos lauktuvės – marškinėliai iš tantrauniverse.com, kurie kartais švelniai paflirtuoja su konfliktiniais musulmonų ir hindų santykiais. Taip pat turguose galima nusipirkti įvairiausių marškinėlių su užrašais: Ipod – Ipoo, Adidas – Adihash, Puma – Coma ir t.t. Tiesa, tokie pasišaipymai iš vakarietiškų brendų parduodami ne tik Delyje, bet ir visuose Rytuose. Eiti apsipirkinėti geriausia su vietiniais, tuomet viską įsigysi realiomis kainomis.

Delio turčiai. Jie – Pietų Delyje. Ten - krūva vietų, kur įvažiavimas galimas tik su leidimais. Restoranai, butikai, privatūs namai su apsauga, vaizdo kameromis, daugybe tarnų. Toje miesto dalyje gyvena karininkai, didelių kompanijų savininkai, žvaigždės, politikai. Beje, politikai ir dvasiniai lyderiai yra kiečiausi bičai šalyje. Jeigu indai mokėtų suderinti savo religines pažiūras su politika, bristų iš skurdo daug sparčiau ir, pavyzdžiui, Kiniją vytųsi daug greičiau.

Maistas Delyje. Netiesa, kad skaniausias maistas Indijoje – pirktas gatvėje.
Daug brangaus neskanaus maisto yra backpacker’ių pamėgtame ir spalvočiausiame Main Bazaar rajone netoli New Delhi geležinkelio stoties. Atrodo, kad visi meniu ten sudaryti copy paste principu: tiek europietiški patiekalai (burgers, pasta ir t.t.), tiek kinų virtuvė (noodles, vištiena ir t.t.), tiek indų karis. Smagiausi pusryčiai – ant bet kurios kavinės stogo, iš kur puikiai matosi Delio šurmulys. Jei ieškai konkrečiai, eik į „Indian Club House“ (prie Main Bazaar). Jei ieškai veganiškų patiekalų, neprasuk pro „Bananna Leaf“ (Connaught Place). Skaniausia kava – tinkle „Cafe Coffee Day“. Ypač gardu išgerti puodelį „Iced Escimo“ ant dulkino ir sauso Delio grindinio.

Šokiam. Vienas įdomiausių variantų Delyje – naktinis klubas „Elevate“, įsikūręs septyniasdešimtųjų moderniajame Noida priemiestyje, suprojektuotas kaip Londono „Fabric“. Tačiau dėl muzikos, ypač klubinės, į Delį važiuoti draudžiama. Ten ji labai bloga.

Vidutinės kainos. Delis gali būti ir žiauriai brangus, ir žiauriai pigus. Kambariui + maistui + transportui + kišenpinigiams dienai gali užtekti 300 rupijų, bet jeigu nori pasijausti maharadža, viskas gali kainuoti ir 30 000 rupijų. Jeigu keliauji su vidutiniu biudžetu – 1000 rupijų dienai užteks. Kainos čia panašios kaip Balkanuose.

-Valiuta: apie 20 rupijų (Rs) – 1 Lt.
-Rūkantiesiems patariama cigaretes pirkti oro uoste, nes gatvėje didelė tikimybė nusipirkti padirbtų ir netikrų. „Marlboro“ kainuoja apie 5-6 Lt. Mažai rūkantiems Delio gatvėse cigaretės vis dar parduodamos ir po vieną.
-Legalus ir labai populiarus yra kramtomas tabakas, vadinamas gutka. Dauguma rikšų vairuotojų bei žemesnės kastos indų jį kramto. Pakelis – 2 rupijos, t.y 0,1 Lt.
-Tradicinė indiška duona, vadinama chapati, kepama gatvėje – 3-5 rupijos.
-Vanduo – visada privaloma tikrinti, ar jis gerai užsuktas. Būtina žinoti, kad vandens kaina užrašyta buteliuko viršuje (ji svyruoja nuo 12 iki 18 rupijų) – tada gali būti ramus, kad nepermokėjai.
-Alus – brangus. Populiariausias yra šviesus „Kingfisher“ – 50-80 rupijų.

Apie pačias turistiškiausias Delio vietas – tvirtovę Red Fort, aukščiausią pasaulyje plytų minaretą Qutb Minar, naujojo Delio centre įsitvirtinusį karo memorialą pavadinimu India Gate, galerijas (National Gallery of Modern Art ir pan.) – skaityk turistiniuose giduose.

Žodžiai ir ištraukos: voyage-voyage ir pravda.

Indų virtuvė - viena spalvingiausių pasaulyje. Pasakoti apie ją kaip apie vienai šaliai būdingą virtuvę - neįmanoma, nes maistas, jo gaminimo būdai, prieskonių įvairovė ir tradicijos skiriasi kiekviename Indijos regione.
Kasdien indiškame meniu atrasdavome vis naujų patiekalų ir nuolat eksperimentuodavome bandydami įvairiausius valgius. Patys indai teigia, jog jų prieskoniai visagaliai, jie ir suteikia virtuvei tiek spalvingumo.

Dauguma indų - vegetarai, tai ir gyvenimo būdas, ir religijos paskata. Akys nustemba, pamačius, jog iš daržovių galima sukurti tiek įvairiausių valgių. Vienas tradicinių šios šalies patiekalų - thali. Jis atrodo įspūdingai. Dideliame padėkle ratu išdelioti mažyciai dubenėliai, kuriuose įvairiausi padažai. Padėklo centre - ryžiai, šviežios daržovės bei chapati - tradicinė indiška duona, be kurios neįsivaizduojamas nei vienas patiekalas. Tame pačiame padėkle pateikiami ir saldumynai. Indijos restorane thali kainuoja apie 5-7 Lt, o gatvės užeigoje nuo 1 Lt iki 2 Lt. Kiekvienas tik aplankęs šalį privalo paragauti šio patiekalo, jis parodo, kokia spalvota ir skirtinga gali būti indų virtuvė.
Indai valgo tik dešiniąja ranka, retai naudoja įrankius. Labai įdomu juos stebėti valgančius: įgudusios rankos labai mikliai susuka ryžius į gumulėlius, juos mirko padaže, kad būtų patogu pirštais įdėti į burną. Stebėdamas tokią indų valgymo tradiciją, nejučia ir pats pradedi kartoti jų judesius. Tik, žinoma, įgūdžių dar trūksta. Po valgio indai visuomet vaišinasi anyžiais, jie suteikia burnai gaivumo. Kiekviename restorane, užeigoje ar prie šeimos stalo po valgio atnešama lėkštelė su anyžiais. Kelios anyžių sėklos įberiamos į saują, pagardinamos cukraus kristalais ir nuryjamos.
Indijoje labai svarbus arbatos gėrimo ritualas, indai savo dienos neįsivaizduoja be chai masala. Tai tradicinė indų arbata, kuri tampa ir visų turistų, lankančių šalį, nuolatinis gėrimas. Ši arbata virinama piene, o ne vandenyje, į pieną beriami įvairūs prieskoniai ir cukrus. Indai geria tik labai saldžią arbatą.
Keliaudami po Indiją dažnai gėrėme lassi, kuris savo skoniu primena lietuvišką kefyrą. Lassi labai populiaru gerti prieš valgi, kartais jis gardinamas bananais arba mango vaisiumi.
Kadangi indai labai svetinga tauta, daugumoje lankytų restoranų valgiaraščių teko matyti siūlomus europietiškus pusryčius bei kelis visame pasaulyje gerai žinomus patiekalus. Tad kartais ir Indijos restorane galima pasijausti kaip namuose esant toli nuo namų.