Rezultatai

Apie tai, kaip indai kopijuoja vakarietiškas tradicijas, jau rašėme - apie tai galite paskaityti čia. O dabar apžvelkime, kaip indišką madą supranta patys Indijos vyrai. Aišku, mums, vakariečiams daugelis tokių indiškų atributų ar stiliaus detalių gali sukelti tik šypseną, bet visgi:)

Raityti vyrų ūsai. Jei kelionės į Indiją metu pamatei vyriškį su raitytais ūsais, gali manyti, kad jis kilęs iš Radžastano. Raityti ūsai atspindi pasitikėjmą savimi, vyro brandumą. Be abejo tai stiliaus ir mados dalis, kuri nesensta jau šimtmečius. Kiekvienas rytas pradedamas įmantria ūsų „šukuosena“ vyriškiui atsistojus prie veidrodžio, šiek tiek tingesni ūsų mylėtojai patepa juos vašku ir gėrisi jais kelias dienas kol veido puošmena suglemba.

Spalvoti turbanai. Juos vyrai dėvi įvairiomis progomis: kasdienai arba ypatingai šventei pasipuošti. Turbanas karštą vasaros dieną gali apsaugoti nuo saulės, taip pat būti iškilmingu stiliaus akcentu.

Klouno kelnės. Jas nešioja patys stilingiausieji, norėdami pabrėžti savo išskirtinumą. Tokio pasiuvimo kelnes gali užsidėti tik labai laibo kūno vyras.

Vienas ilgas nagas. Sunku atkreipti dėmesį į tokią mažą detalę, kaip vieną ilgą nagą, bet kai pamatai nuolat žvilgsniu ieškai tokio atributo ir ant kitų vyrų rankų! Taip, tai labai madinga, užsiauginti ant rankos, mažojo piršto, ilgą nagą. Klausėme kokia jo paskirtis? Atsakymas vienas – tokia mada.

Rašiklis kišenėje. Rašiklis kišenėje turi stulbinantį pasisekimą:) Šis mažas ženklas mados ir verslo akcentas.

Šokis. Kelionės po Indiją metu kiekvienas atvykėlis greitai supranta - jei moki judėti kaip herojus bolivudo kine – jaunuoliui privalumas. Visiems be išimties patinka Bolivudas ir bolivudo šokiai. Jei esi pusamžis ar pagyvenęs vyriškis – tradiciniai šokiai – kasdienybė. Šokti tarsi būti madingu.

Įdegis. Indai yra tamsaus gymio, tad jie visiškai nenori dar labiau įdegti saulėje, o be to tai nemadinga. Taigi imamasi visų priemonių, kad kaitri Indijos saulė nepaliestų ir taip tamsios odos: kremai nuo saulės, ilgos marškinių rankovės kuomet ore tvyro +40 C, šilko šaliais paslėpti pečiai ir kitos gudrybės.

O dėl ko visa ši mada? Visų pirma dėl tradicijų, visų antra dėl tradicijų, o tik po to dėl moterų:)

Delio mados savaitė. Ji nėra tokia monstriškai baisi, kaip galėtų pasirodyti pažiūrėjus Bolivudinių filmų, raudonų jų kilimų ir pan. Aišku, čia nėra Alexanderio McQueeno pasekėjų, nei Garetho Pugho linijų bei formų, bet vis tiek DMS nustebinti tikrai gali. Ypač James Ferreira. Dar nustebins, kad rudens – žiemos kolekcijos susideda iš miniakų ir trumpų rankovių. O dar keisčiau vieną po kitos matyti manekenes su sariais, kuo gudriau modifkuotais ar išpuoštais. Pompastic.

Turgūs. Gyvenimas turguje prasideda nuo chai masala arbatos puodelio anksti ryte. Prekeiviai viską atsitempia ant savo pečių, kartais – keistomis transporto priemonėmis. Chandi Chowk – vienas įspūdingiausių turgų Azijoje ir jį būtina aplankyti. Dydžiu jis prilygsta miestui ir yra dažnai filmuojamas Bolivudo filmuose. Ten ir rasi geriausių lauktuvių: dantų pastos miltelių, prieskonių, liežuvio valiklio (Indijoje labai populiarus prietaisas) ir t.t. Beje, privalomos lauktuvės – marškinėliai iš tantrauniverse.com, kurie kartais švelniai paflirtuoja su konfliktiniais musulmonų ir hindų santykiais. Taip pat turguose galima nusipirkti įvairiausių marškinėlių su užrašais: Ipod – Ipoo, Adidas – Adihash, Puma – Coma ir t.t. Tiesa, tokie pasišaipymai iš vakarietiškų brendų parduodami ne tik Delyje, bet ir visuose Rytuose. Eiti apsipirkinėti geriausia su vietiniais, tuomet viską įsigysi realiomis kainomis.

Delio turčiai. Jie – Pietų Delyje. Ten - krūva vietų, kur įvažiavimas galimas tik su leidimais. Restoranai, butikai, privatūs namai su apsauga, vaizdo kameromis, daugybe tarnų. Toje miesto dalyje gyvena karininkai, didelių kompanijų savininkai, žvaigždės, politikai. Beje, politikai ir dvasiniai lyderiai yra kiečiausi bičai šalyje. Jeigu indai mokėtų suderinti savo religines pažiūras su politika, bristų iš skurdo daug sparčiau ir, pavyzdžiui, Kiniją vytųsi daug greičiau.

Maistas Delyje. Netiesa, kad skaniausias maistas Indijoje – pirktas gatvėje.
Daug brangaus neskanaus maisto yra backpacker’ių pamėgtame ir spalvočiausiame Main Bazaar rajone netoli New Delhi geležinkelio stoties. Atrodo, kad visi meniu ten sudaryti copy paste principu: tiek europietiški patiekalai (burgers, pasta ir t.t.), tiek kinų virtuvė (noodles, vištiena ir t.t.), tiek indų karis. Smagiausi pusryčiai – ant bet kurios kavinės stogo, iš kur puikiai matosi Delio šurmulys. Jei ieškai konkrečiai, eik į „Indian Club House“ (prie Main Bazaar). Jei ieškai veganiškų patiekalų, neprasuk pro „Bananna Leaf“ (Connaught Place). Skaniausia kava – tinkle „Cafe Coffee Day“. Ypač gardu išgerti puodelį „Iced Escimo“ ant dulkino ir sauso Delio grindinio.

Šokiam. Vienas įdomiausių variantų Delyje – naktinis klubas „Elevate“, įsikūręs septyniasdešimtųjų moderniajame Noida priemiestyje, suprojektuotas kaip Londono „Fabric“. Tačiau dėl muzikos, ypač klubinės, į Delį važiuoti draudžiama. Ten ji labai bloga.

Vidutinės kainos. Delis gali būti ir žiauriai brangus, ir žiauriai pigus. Kambariui + maistui + transportui + kišenpinigiams dienai gali užtekti 300 rupijų, bet jeigu nori pasijausti maharadža, viskas gali kainuoti ir 30 000 rupijų. Jeigu keliauji su vidutiniu biudžetu – 1000 rupijų dienai užteks. Kainos čia panašios kaip Balkanuose.

-Valiuta: apie 20 rupijų (Rs) – 1 Lt.
-Rūkantiesiems patariama cigaretes pirkti oro uoste, nes gatvėje didelė tikimybė nusipirkti padirbtų ir netikrų. „Marlboro“ kainuoja apie 5-6 Lt. Mažai rūkantiems Delio gatvėse cigaretės vis dar parduodamos ir po vieną.
-Legalus ir labai populiarus yra kramtomas tabakas, vadinamas gutka. Dauguma rikšų vairuotojų bei žemesnės kastos indų jį kramto. Pakelis – 2 rupijos, t.y 0,1 Lt.
-Tradicinė indiška duona, vadinama chapati, kepama gatvėje – 3-5 rupijos.
-Vanduo – visada privaloma tikrinti, ar jis gerai užsuktas. Būtina žinoti, kad vandens kaina užrašyta buteliuko viršuje (ji svyruoja nuo 12 iki 18 rupijų) – tada gali būti ramus, kad nepermokėjai.
-Alus – brangus. Populiariausias yra šviesus „Kingfisher“ – 50-80 rupijų.

Apie pačias turistiškiausias Delio vietas – tvirtovę Red Fort, aukščiausią pasaulyje plytų minaretą Qutb Minar, naujojo Delio centre įsitvirtinusį karo memorialą pavadinimu India Gate, galerijas (National Gallery of Modern Art ir pan.) – skaityk turistiniuose giduose.

Žodžiai ir ištraukos: voyage-voyage ir pravda.

Rikša – tai dažniausiai triratė transporto priemonė labai populiari Azijoje, o ypač Indijoje. Rikšų yra daugelio rūšių ir jos yra pagrindinė žmonių trumpų atstumų įveikimo priemonė. Taigi trumpai apie vadinamus tuk-tuk‘us:)
Jie zuja visur - gatvelėse, skersgatviuose, vienos išmargintos piešiniais, kitos papuoštos spindinčiais blizgučiais, dievų statulėlėmis. Svarbus jų bruožas - visada linksmai nusiteikę ir dainuojantys vairuotojai, kurie neįtikėtinais būdais lenkia dideles mašinas ir išsikovoja vietą kelyje. Trumpo atstumo kaina svyruoja nuo 20 iki 40 rupijų (apytiksliai 1,5-3 Lt), kaina dar priklauso nuo to kokiame mieste esate ir kaip gerai derėtis mokate:)

POPULIARIOJI motorikša
Motorikšų daugiausia Indijoje ir jos pačios greičiausios bei naujoviškiausios lyginant su kitais tuk-tuk‘ais. Jų greitis iki 40-50 km/h. Dažnai motorikšos turi vardus, tokius kaip: Krishna ar Ganesh (indų dievų vardai), tai Indijoj dažnas reiškinys. Kalbant apie dievų vardus, tai juos turi ne tik transporto priemonės, bet ir viešbučių kambarių pavadinimai (vietoje skaičių numeracijos):)

ILGAAMŽIŠKOJI dviratė rikša

Jau labai seniai šios rūšies rikšos egzistuoja Indijoje. Išskirtiniai bruožai – rikšų vairuotojai. Keletą kartų važiavęs šiuo tuk-tuk‘u, vairuotoją atsiminsi ilgai. Jie dirba kone visą parą, o kai turi laisvą pertraukėlę įmantriai įsirango ant dviračio kėbulo ir užmiega.
Anksti ryte keliaujant Indijos gatvėmis, galima pamatyti begales stovinčių rikšų ir jose miegančių jų šeimininkų. Dažnas rikšos vairuotojas ant galvos yra užsirišęs skarelę, ji jam reikalinga ne tik tam, kad minant prakaitą sugertų, bet ir naktį pagalvę atstotų. Jei pas rikšos vairuotoją nėra skarelės ant galvos, vadinasi jis ją yra užsirišęs ant kaklo arba rankos.

BEIŠNYKSTANTI tempiamoji rikša

Šis tuk-tuk‘as, kitaip nei kitos rikšos, atrodo nepritaikytas patogiam žmonių gabenimui. Bet turbūt tik europietiška akis gali taip pagalvoti. Žmogus atsisėda į tuk tuk‘o krėslą, o jį betempiantis rikšos „vairuotojas“, užsidėdamas ant pečių visą šią transporto priemonę tempia ją tikslo link. Šiuos tuk-tuk‘us Indijoje galima pamatyti tik viename mieste – Kalkutoje, kuriame gyvena apie 15 milijonų gyventojų. Indai pasakojo, kad šių rikšų vairuotojai gyvena labai trumpai - tik iki 40 metų, o šio trumpaamžiškumo priežastis – fiziškai nualinti kūnai.

Jeigu Lietuvoje ieškotume kažko panašaus į tuk-tuk‘us, galbūt gimininga siela jiems galėtų būti velomobiliai. Beje, matėme, kad Marijampolėje yra UAB „Rikša“ teikianti taxi paslaugas. Tikimės kad jų vairuotojai tokie pat išradingi kaip ir Azijoje:)

Lassi – indiškas jogurto gėrimas su prieskoniais. Jis skatina virškinimą bei yra sveikuoliškas gėrimas, kuris gali pagardinti vakarienę arba būti pateiktas kaip desertas.
Yra dvi pagrindinės Lassi rūšys: tradicinis (sūrusis) ir desertinis (saldusis). Lassi labai lengva pasigaminti, didelių pastangų nereikia ir užtunkate vos kelias minutes, o skanaudami jaučiate tikrą indišką skonį. Pabandom?

Tradicinis sūrusis Lassi

Prieskoniai, kuriuos naudojame:
- kuminas;
- garam masala;
- druska.

Kuminas

Garam masala

Taip pat reikės:
- natūralaus jogurto;
- vandens.

Į indą supilame 0,5 l natūralaus jogurto, 0,5 l šalto vandens, įberiame ½ šaukštelio kumino, ½ šaukštelio garam masalos, ½ šaukštelio druskos ir plakame plaktuvu 2 minutes. Tuomet išpilstome i stiklines. Štai ir viskas, skanaus, praneškit ar patiko:)

Kur viską įsigyti?
Garam masalos ir kumino siūlome ieškoti prieskonių parduotuvėlėse. Jei nerandate, parašykite – pasakysim kur rasti:)

Šeštąją kelionės savaitę praleidome kalnuotoje Indijos dalyje, svečiavomės Himalajų kalnuose įsikūrusiame Dardžilinge. Miestelis įsispraudęs tarp Butano, Nepalo ir Bangladešo, kadangi jis yra 2134 m aukštyje, iš čia giedrą dieną puikiai matyti visos šalys.

Išvydę Himalajų kalnynų didybę, apstulbome, kokių galiūnų papėdėje yra įsikūrę žmones ir susikūrę gyvenimą kalnuose. Dardžilingas - garsus Indijos kalnų kurortas, o patys indai jį yra praminę „kalnų karaliene“.

Vienas didžiausių malonumų, apsilankius šiame mieste, ankstų rytą, lydint vietinių gyventojų, nuvažiuoti i Tigro kalvos vietovę, iš šios vietos matoma aukščiausia pasaulio viršukalnė Everestas (8848 m) bei kiti šalia išsidėstę kalnų masyvai. Kiekvieną ankstų rytą vyksta entuziastinga ceremonija: daugybė vietinių gyventojų ir turistų, užsirišę šilčiausius šalikus, subruzda i stebėjimo vietą ir laukia, ar nusišypsos sėkmė ir saulei tekant bus galimybė išvysti didingąjį Everestą. Everestas ir kiti kalnai pasirodo ne kasdien, reikia palankių oro sąlygų norint išvysti jų viršūnes. Jei pavyksta pamatyti nors mažiausią debesimis ir rūku paslėptą kalnų viršūnę, pasigirsta plojimai ir sėkmę vainikuoja plačios žmonių šypsenos.

Daugelis apsilanko čia turėdami tikslą išmėginti jėgas kopiant i kalnus. Tai ir vietinių gyventojų mėgstama sporto šaka. Kelis kartus teko matyti besitreniruojančius jaunus berniukus: be kūno apsaugų ir kopimui skirtų batų, tik rankų pagalba jie vikriai lipa aukštyn į 100-150 m olą, kuri tarsi atstoja treniruoklį. Jie tai daro taip manevringai, kad žiūrint į juos atrodo, jog iš tikrųjų rizikos nėra.

Dardžilingas įsikūręs labai aukštai, virš debesų lygio, taigi giedrą dieną įsižiūrėjus galima pastebėti debesis, kurie nusidriekę po miestu, apačioje šlaito. Klimatas labai apgaulingas: viduryje dienos gali sutemti ar pradėti nenumaldomai lyti, taip pat netikėtai gali prašvisti saule.

Visoje Indijoje visus metus karšta, taigi vietiniai gyventojai vėsesnio oro gali tikėtis tik kalnuose. Daugelis turtingų indų savo medaus mėnesį važiuoja švęsti i kalnus.

Vietos gyventojai savo išvaizda labai skiriasi nuo centrinės, šiaurės ar pietų Indijos gyventojų. Jie išsiskiria tamsesne oda ir ryškesniais veido bruožais, siauresnėmis akimis. Moterys nebe taip dažnai pasipuošusios sariais. Taip yra dėl to, kad Dardžilinge yra atvykėlių iš Nepalo ir Tibeto, kurių kultūra per daugelį metų susimaišė su vietiniais gyventojais.

Dardžilingas pasaulyje garsėja kaip didelių juodos arbatos plantacijų ir arbatos eksportavimo lyderis. Arbata ir jos gėrimo ceremonija šiame mieste turi itin svarbią reikšmę. Arbata geriama dažnai: ir prieš valgį, ir po jo. Ji skinama 4 kartus per metus, spalvotais rūbais pasipuošusios indės su pritvirtintomis pintinėmis prie galvos, žaliuose arbatos laukuose renka derlių. Kiekvieno sezono arbata pasižymi vis kitokiomis savybėmis ir skoniu. Kiekvienas gyventojas gali papasakoti istorijų, kokia svarbi ir reikalinga žmogui yra arbata.

Apibendrinant galime pasakyti, kad kalnuose išvydome dar kitokią, nematytą Indiją su skirtingais žmonėmis, neskubančiu gyvenimo ritmu, sodriomis miesto spalvomis ir vėsesniu klimatu.