Rezultatai

Delio mados savaitė. Ji nėra tokia monstriškai baisi, kaip galėtų pasirodyti pažiūrėjus Bolivudinių filmų, raudonų jų kilimų ir pan. Aišku, čia nėra Alexanderio McQueeno pasekėjų, nei Garetho Pugho linijų bei formų, bet vis tiek DMS nustebinti tikrai gali. Ypač James Ferreira. Dar nustebins, kad rudens – žiemos kolekcijos susideda iš miniakų ir trumpų rankovių. O dar keisčiau vieną po kitos matyti manekenes su sariais, kuo gudriau modifkuotais ar išpuoštais. Pompastic.

Turgūs. Gyvenimas turguje prasideda nuo chai masala arbatos puodelio anksti ryte. Prekeiviai viską atsitempia ant savo pečių, kartais – keistomis transporto priemonėmis. Chandi Chowk – vienas įspūdingiausių turgų Azijoje ir jį būtina aplankyti. Dydžiu jis prilygsta miestui ir yra dažnai filmuojamas Bolivudo filmuose. Ten ir rasi geriausių lauktuvių: dantų pastos miltelių, prieskonių, liežuvio valiklio (Indijoje labai populiarus prietaisas) ir t.t. Beje, privalomos lauktuvės – marškinėliai iš tantrauniverse.com, kurie kartais švelniai paflirtuoja su konfliktiniais musulmonų ir hindų santykiais. Taip pat turguose galima nusipirkti įvairiausių marškinėlių su užrašais: Ipod – Ipoo, Adidas – Adihash, Puma – Coma ir t.t. Tiesa, tokie pasišaipymai iš vakarietiškų brendų parduodami ne tik Delyje, bet ir visuose Rytuose. Eiti apsipirkinėti geriausia su vietiniais, tuomet viską įsigysi realiomis kainomis.

Delio turčiai. Jie – Pietų Delyje. Ten - krūva vietų, kur įvažiavimas galimas tik su leidimais. Restoranai, butikai, privatūs namai su apsauga, vaizdo kameromis, daugybe tarnų. Toje miesto dalyje gyvena karininkai, didelių kompanijų savininkai, žvaigždės, politikai. Beje, politikai ir dvasiniai lyderiai yra kiečiausi bičai šalyje. Jeigu indai mokėtų suderinti savo religines pažiūras su politika, bristų iš skurdo daug sparčiau ir, pavyzdžiui, Kiniją vytųsi daug greičiau.

Maistas Delyje. Netiesa, kad skaniausias maistas Indijoje – pirktas gatvėje.
Daug brangaus neskanaus maisto yra backpacker’ių pamėgtame ir spalvočiausiame Main Bazaar rajone netoli New Delhi geležinkelio stoties. Atrodo, kad visi meniu ten sudaryti copy paste principu: tiek europietiški patiekalai (burgers, pasta ir t.t.), tiek kinų virtuvė (noodles, vištiena ir t.t.), tiek indų karis. Smagiausi pusryčiai – ant bet kurios kavinės stogo, iš kur puikiai matosi Delio šurmulys. Jei ieškai konkrečiai, eik į „Indian Club House“ (prie Main Bazaar). Jei ieškai veganiškų patiekalų, neprasuk pro „Bananna Leaf“ (Connaught Place). Skaniausia kava – tinkle „Cafe Coffee Day“. Ypač gardu išgerti puodelį „Iced Escimo“ ant dulkino ir sauso Delio grindinio.

Šokiam. Vienas įdomiausių variantų Delyje – naktinis klubas „Elevate“, įsikūręs septyniasdešimtųjų moderniajame Noida priemiestyje, suprojektuotas kaip Londono „Fabric“. Tačiau dėl muzikos, ypač klubinės, į Delį važiuoti draudžiama. Ten ji labai bloga.

Vidutinės kainos. Delis gali būti ir žiauriai brangus, ir žiauriai pigus. Kambariui + maistui + transportui + kišenpinigiams dienai gali užtekti 300 rupijų, bet jeigu nori pasijausti maharadža, viskas gali kainuoti ir 30 000 rupijų. Jeigu keliauji su vidutiniu biudžetu – 1000 rupijų dienai užteks. Kainos čia panašios kaip Balkanuose.

-Valiuta: apie 20 rupijų (Rs) – 1 Lt.
-Rūkantiesiems patariama cigaretes pirkti oro uoste, nes gatvėje didelė tikimybė nusipirkti padirbtų ir netikrų. „Marlboro“ kainuoja apie 5-6 Lt. Mažai rūkantiems Delio gatvėse cigaretės vis dar parduodamos ir po vieną.
-Legalus ir labai populiarus yra kramtomas tabakas, vadinamas gutka. Dauguma rikšų vairuotojų bei žemesnės kastos indų jį kramto. Pakelis – 2 rupijos, t.y 0,1 Lt.
-Tradicinė indiška duona, vadinama chapati, kepama gatvėje – 3-5 rupijos.
-Vanduo – visada privaloma tikrinti, ar jis gerai užsuktas. Būtina žinoti, kad vandens kaina užrašyta buteliuko viršuje (ji svyruoja nuo 12 iki 18 rupijų) – tada gali būti ramus, kad nepermokėjai.
-Alus – brangus. Populiariausias yra šviesus „Kingfisher“ – 50-80 rupijų.

Apie pačias turistiškiausias Delio vietas – tvirtovę Red Fort, aukščiausią pasaulyje plytų minaretą Qutb Minar, naujojo Delio centre įsitvirtinusį karo memorialą pavadinimu India Gate, galerijas (National Gallery of Modern Art ir pan.) – skaityk turistiniuose giduose.

Žodžiai ir ištraukos: voyage-voyage ir pravda.

Intro. Keliaujant į Indiją, Delis vienaip ar kitaip yra neišvengiamas kelionės startas. Taip pat, grubiai tariant, Delyje gali rasti visa tai, kas yra blogiausia Indijoje. Tačiau paieškojęs giliau, gali užkliūti už kai ko geresnio.

Visų pirma, Delis yra milžiniškas scam – išdūrinėjimo – miestas. Kvailina visi: taksi ir rikšų vairuotojai, vietiniai gidai, viešbučių personalas (gal išskyrus top-end vieteles). Pirmą kartą atvažiavus į Delį gali susidaryti įspūdis, kad visi scam’eriai – viena didelė ir galinga struktūra, nusiteikusi prieš tave ir tavo vakarietišką ego.

Pirmas kontaktas su Indija – Delio oro uostas. Tik atskridus nereiktų išsigąsti, jei kyla staigus noras sėsti į artimiausią lėktuvą, kuris skrenda į, pavyzdžiui, gardaus maisto Kretos salą ar net tingiąją Turkiją. Pirmąsias valandas keiki visus – ypač tuos, kurie įkalbėjo/rekomendavo čia atvažiuoti, šlykštiesi viskuo – pradedant Delio slums’ais (lūšnynais), primenančius Glastonbury festivalį po lietaus, baigiant perdėtu indų paslaugumu. Tačiau bėgant valandoms, vėliau dienoms, tau tai pradeda patikti. Tai ir yra Delio magija.

Ne paslaptis, kad dirbk-pirk-mirk robotukų armijai tapo įprasta kalbėti, kaip madinga važiuoti į rytus, į Indiją, į Delį. Pagaliau vis daugiau žmonių pradeda atsibosti all-included viešbučių apyrankės, gidai su į viršų iškeltais skėčiais, barselonos, milanai, turkijos ir nardymai. Vis daugiau vakariečių meta sau iššūkius ir kraunasi kuprines kelionei į Rytus. Pamatyti save iš šono, vieniems tai patinka, kitiems – visai ne.

Karvės. Kaip ir visur Indijoje, jos yra eismo dalyvės. Ką bedarytų, joms privaloma suteikti pirmenybę, ir čia negalioja jokia dešinės rankos taisyklė. Sukelti eismo įvykį su karve – tragedija. Tai – absoliučiai bloga karma. Netgi matėme „žalią“ šūkį: „Plastic is drastic. Plastic is killing our cows. Avoid it.“

Kinas. Nepakartojamas patyrimas – išbandyti ir vėliau palyginti patį prasčiausią Delio kino teatrą, į kurį įėjimas kainuoja 20 rupijų, ir brangiausią – 250 rupijų. Užteks tam skirti pusdienį. Viename nieko tokio, jei kas nors nusičiurškia kino salės kampe, kitame kreivai žiūrima, jei ateini su flipflopais.

Transportas. Dviračiai-rikšos (trumpa kelionė kainuos apie 10-20 rupijų), auto-rikšos, autobusai, metro, privatūs taksi… Metro ypatingai švarūs. Tik nenustebk pamatęs įspėjamąjį užrašą: „nevažinėti ant stogų, bauda“. Taip nutinka, kai metro perpildytas. Tuomet labai skubantys nesididžiuoja ir rizikuoja, bet pavažiuoja ant stogo.

Pavojai. Paradoksalu, bet pavojingiausia ir kartu saugiausia (daug backpacker’ių) vieta Delyje – rajonas Main Bazaar. Jame pilna apsvaigusiųjų nuo hašišo ir heroino, smulkių vagysčių autobusuose. Keliaujant traukiniu bagažą patartina prirakinti geležinėmis grandinėmis. Tačiau apskritai Delyje, kaip ir visoje Indijoje, gali jaustis saugiai: indai naivūs žmonės, labai daug ir nuoširdžiai šypsosi, galbūt bandys išvilioti pinigų, bet tau pačiam nieko blogo nepadarys.

Žodžiai ir ištraukos: voyage-voyage ir pravda.